artificial void kai lyja

Metaliniais geležiais

Daužė jie šaltas naktis

Kaip motulės mirtis

Metaliniais geležiais

Vaiko pirštuos sugniaužtais

Lyg varpu žudai mintis

Metaliniais geležiais

Daužė jie šaltas naktis.

palinkėsiu tau saldžių/

Mažas vaikutis su ledine širdim.

Jo vaikiškos akutės, išbalę skruostai.

Jo drebančios rankos ir trūkinėjančios lūpos.

Jo švelnus žvilgnis rudą šunį  glosto.

Liesas veidelis ir mažos rankutės.

Jo plonas kūnelis lyg adata siūtas.

Jo virpantis žvilgsnis rudą šunį glosto.

Jo basos kojytės ir tirpstantis sniegas.

Jo šviesūs plaukai nuslinkė guli.

Šaltas asfaltas jį priglaudęs.

o tau palinkėsiu saldžių.

laukiam komentarų (nepamirškit nuotraukos)

Šiandien laikas eina lėčiau. Girdžiu kaip sunkiai, tyliai lyg basomis per palėpės grindinį alsuoja lyg stabdydamas mane, neišleisdamas ar nepaleisdamas. mano apmirusiu kūnu bėgioja skruzdėlytes, stuksena geniai sustirusius kaulus, o traukinys dar negreit. Tas kvailas senas laikrodis lyg sustojęs tempia sunkiai sekundes, o minutės miega miega miega miega. laikas nepajėgia, jis žudosi kiekvieną rytą, geria piliules nuo skausmo eidamas užmigti, laukia būti partrenkiamas girto vairuotojo, kuris pamiršo pasimti skėtį. laikas - mano senas draugas žudikas. laikas mano laikrodžio mirtis.

o tau palinkėsiu saldžių.