Metaliniais geležiais

Daužė jie šaltas naktis

Kaip motulės mirtis

Metaliniais geležiais

Vaiko pirštuos sugniaužtais

Lyg varpu žudai mintis

Metaliniais geležiais

Daužė jie šaltas naktis.

palinkėsiu tau saldžių/

Mažas vaikutis su ledine širdim.

Jo vaikiškos akutės, išbalę skruostai.

Jo drebančios rankos ir trūkinėjančios lūpos.

Jo švelnus žvilgnis rudą šunį  glosto.

Liesas veidelis ir mažos rankutės.

Jo plonas kūnelis lyg adata siūtas.

Jo virpantis žvilgsnis rudą šunį glosto.

Jo basos kojytės ir tirpstantis sniegas.

Jo šviesūs plaukai nuslinkė guli.

Šaltas asfaltas jį priglaudęs.

o tau palinkėsiu saldžių.

laukiam komentarų (nepamirškit nuotraukos)

Šiandien laikas eina lėčiau. Girdžiu kaip sunkiai, tyliai lyg basomis per palėpės grindinį alsuoja lyg stabdydamas mane, neišleisdamas ar nepaleisdamas. mano apmirusiu kūnu bėgioja skruzdėlytes, stuksena geniai sustirusius kaulus, o traukinys dar negreit. Tas kvailas senas laikrodis lyg sustojęs tempia sunkiai sekundes, o minutės miega miega miega miega. laikas nepajėgia, jis žudosi kiekvieną rytą, geria piliules nuo skausmo eidamas užmigti, laukia būti partrenkiamas girto vairuotojo, kuris pamiršo pasimti skėtį. laikas - mano senas draugas žudikas. laikas mano laikrodžio mirtis.

o tau palinkėsiu saldžių.

Šiandien visą dieną klausausi Mykolaičio dainų.

Okupavo naktis.

Ar žinote kas yra savižudybė?

Septynioliką jų, mano saulės dėmių.

O gal patys kartais apie tai pagalvojat?

Mano žiogas ore.

Anksčiau man buvo beprotiškai baisu tai pripažinti.

Aš gerai praleisčiau rytą, jei užeičiau pas paršelį.

Bet kai visiškai atsisakiau šių minčių, pagalvojau, jog reikia to nepamiršti.

Ei, visi prakeikti, pasimelskit už mus.

Tai yra toks beprotiškas pyktis ir kerštas.

Virduly - arbata.

Atrodo va padarysi taip, jie ten visi paverks, bet tu įsivaizduoji, kad dar sugrįši, bet jei dabar tave jau vertins.

Oj oj oj, per ilgai gyveni pasauly.

Bet mes negrįžtame, mes net negalime sau pasakyti ,,O taip, aš juk miriau”.

Išdžiūvo dangus, iš ko jam lyti?

O dabar taip sėdžiu, rašau, šypsaus, kaip gerai, kad esu.

Paskaitykite ,,gero skrydzio” ir ,,mazi pavasario norai”, bei palikite  komentara ;] kad ir apie nuotrauką.

Palinkėsiu Tau saldžių ;]

Žinai man šiandien atrodo, kad prieš kelias dienas mano galvoje po atskiru gaubteliu apsigyveno mažas žmogeliukas. Jis ten miega, valgo, kartais net dainuoja. Ir man būna labai šilta, kai jis sėdi prie savo mažo langelio, gurgšnodamas garuojančią arbatą ir žiūri į tas ryškias žvaigždes. Tada pajuntu, kad pilve pradeda virti sriuba ir ten gurguliuoja gargaliuoja.

Atėjo pavasaris. Visų pilvuose verda sriubos.

Beje, jei jau perskaitėt šį kuklų įrašą, tai palikit komentarą, net apie nuotrauką galit:) ir perskaitykite ,,gero skrydžio” ir ,,maži pavasario norai”.

palinkėsiu tau saldžių.

KO tu dabar labai labai norėtum? (Uždaviau šį klausimą keliams draugams ir turbūt nebuvo nė vieno, kuris nepaklaustų kam tai reikalinga. Visi labai bijo garsiai svajoti)

-Turėti kažką, kas mylėtų mane, gyventi kitur, būti dar labiau užtikrintu dėl ateities ir t.t

-Noriu karštos picos duše.

-Noriu daug daug pinigų, didelį namą prie jūros ir jauną, gražią žmoną.

-Noriu citrininio šerbeto arba plombyro.

-Noriu atostogų.

-Noriu, kad mobilus neišsikrautų. Noriu išlaikyti visus egzaminus. Noriu pavasario. Noriu į Londoną. Noriu susitikti su kai kuo. Noriu būti plona ir graži. Noriu karolių. Noriu penktadienio.
(Pratęsimas (kita diena))Noriu pašokti. Noriu rytojaus. Noriu berno. Noriu kai kur.  Ir aš noriu, kad kai kas greičiau baigtųsi. Ir aš noriu paklausyti muzikos. Ir aš vis dar noriu kai ką sutikti. Ir aš noriu vasaros. Ir aš dar noriu tobulo pavasario. Ir aš noriu karolių. Ir aš dar noriu daug drabužių. Ir noriu nebūti debilė.  Ir aš noriu, kad mūsų klasė draugautų tarpusavy nepriklausomai nuo lyties. Ir aš noriu ryt nemiegoti visą naktį. Aš noriu būti graži. Ir aš noriu, kad sužaliuotų medžiai. Ir aš noriu tiek duag nenorėti.

-Noriu naujo telefono, nes maniškis šiandien mirė.

-Obuolinių ledų.

-Noriu, kad mano sesė atsiknistų nuo manęs.

-Marinuotų agurkėlių.

-Noriu dainuoti atsistojus ant klozeto.

-Noriu bilieto į Rygą, Metallicos koncertą.

-Išmokti gerai dirbti su photoshop'u.

-Ledų.

-Noriu saulės.

-Noriu dviejų mėneių į priekį.

Savo norus rašykite prie komentarų ;)

Riedėjo obuoliai labai labai toli

Išgerkime arbatos per ilgąją pertrauką.

Kaip raitos kirminai

Danguolė šoko į vandenį.

Merlyn verkė, o Audrey trypė

Bepiešdamas senas dailininkas nuvirto.

O mes juokiames.

O tau palinkesiu saldziu.

P.S. Nors tiesą sakant su tais riedančiais obuoliais buvo visai kitaip. Alina Orlova perdainuoja tokią dainą ,,Leteli oblaka” ir ji man žvėriškai žvėriškai kaip Šaltenis sako. Na mano rusų kalbos žinios dar nebaisiai didelės, tad oblaka ir jablaka nelabai kuo skiriasi. Ir pagalvojau kokia idomi ideja ,,Skrido obuoliai” tada dar truputį perfrazavau ir isejo ,,Riedejo obuoliai”. mmmh

Kai jis buvo penkerių metų norėjo tapti lakūnu. Naktimis plačiai pravertomis akimis skraidė, šokinėjo nuo vienos žvaigždes link kito tolio. Jis tyliai niūniavo mažojo lakūno malda, kol menulis įsibrovęs i vaikiška sapną tyliai paglostė vaiką.

Kai jam sukako 10 jis norėjo būti gaisrininku. Bėgiodavo po kiemą, šokinėdavo per tvorą ir pasiėmęs, jau aptriušusį tėvo šaliką, mojavo juo lyg gaisrininko žarna. Paskaitęs pasakų su tai herojais, su tais, kurie visada laimingi norėjo būti reikalingas. Mamai tvarstant nubrozdintą kelį ir riedant gailiai vaikiškai ašarėlei tiesė rankas meilei.

Kai jis jau buvo 15 nieko nenorėjo ir nieko negalvojo. Pagaliau jis suprato, kad gyvenimas teka savo vaga ir rytojus bus rytoj, o šiandiena yra tam, kad būtu šiandiena. Todėl pametė krepšinio kamuolį draugui, tas perpasavo ir dėjo kiaurą dvitaškį.

Kai sukako 20 metų prisiminė visus šiandienas ir rytojus apie kuriuos kalbėjo paauglystėje. Išaušo rytojus. Pasilikęs vienas po paskaitų ir jau kasdienybe tapusio studentų pasisėdėjimo vaikštinėjo aplink Oscaro Vaildo paminklą iš ,,Laimingojo princo“. Jis pasirinko daktaro kelią ir dabar dienų dienas praleisdavo mėsinėdamas atšalusius lavonus, kurie dingo be žinios.

Kai jis buvo 25 metų susirgo. Tik įsivažiavęs į darbą, bet jau pripažintas. Moterys puldavo bučiuoti kojų, kai ištraukdavo jų silpnus, nukankintus atsitiktinumo vaikus. Valytojos brūžina vienišus ligoninės koridorius. Deja. Liga lyg oras įsiskverbia į pačią tavo gilumą.  

Kai atšventęs 30 gimtadienį atrado Dievą, metęs visus savo darbus atsidavė pamaldoms, parama vargstantiems ir pamokslų sakymams. Jis net pats tuo šlykštėjosi. Visada smerkti, šis nebuvo taip pratęs. Liga aprimo.

Tad būdamas 35 suprato, kad nepažįsta meilės. Jis susikrovė savo daiktus ir išėjo. Liga nerodė jokių egzistavimo ženklų – tylėjo. Tai buvo pirma mylima moteris, kuri jį pagirdė ramunėlų arbata, sušalusį, vienišą, rastą prie paradinių durų. Moters šilta ranka, karštos akys ir malonus rūpestis niekada neprilygo vienuolės atsidavimui. Moteris turi būti mylinti, o ne teisinga, nusižeminusi ir atsidavusi.

Kai jam suėjo 40 jis sūpavo antrąją dukrą ant savo pavargusių rankų. Vyras grįžo dirbti į ligoninę, vėl sulaukė didelės sėkmės. Labai retai grįžęs dar rasdavo bėgiojančias po namus mergaites. Akys sunkėjo.

Jam buvo 45, kai vyras nusprendė keliauti aplink pasaulį su žmona, vaikus išsiuntęs į prabangią mokyklą. Lydėjo saulėlydžius po Japonijos saulė, laukė jos su Afrikos vaikais, o įdienojus jį kaitino ta pati saulė New York‘e. Kol temo, o jis seno.

Savo 50-imtmetį atšventė apsikabinęs tris brangiausias moteris. Liga grįžo ir paseno su juo anksčiau laiko. Dabar jis piešdavo basomis kojomis.

Kai jam suėjo 55 jo dukra baigė mokykla ir pradėjo studijuoti dizaino mokykloje. Jam buvo skaudu, kad ji netapo muzikante, nes turėjo nuostabų balsą.

Kai jam sukako 60 žmoną jau buvo palaidojęs po tebežydinčia obelimi. Ir vėl maestro atsitiktinumas. Avarija.

Kai jam suėjo 80, jis lėtai mirė, bet tik tada, kai suprato, kad jam reikėjo būti lakūnu.

Gero skrydžio, lakūne!

O tau palinkesiu sapnu.

Atsimerk uzsimerk

Atsimerk uzsimerk

Pamojuok man vandenyje   

O dar nusisypsok saulei (as ir pati zinau, kad nelengva, taip taip, tik tu maziau prisimerk)

Mes kartu gyvensime tame namuke

Valtimis plukdysime bangas

O naktimis malsime aukstam malune grudus

palinkesiu sapnu.